Moteris, vardu Violeta, turi daug žavesio ir patrauklumo, dosniai apdovanota įvairiais gabumais, ypač meniniais. Vardas kilęs iš lot. bažn. Violetta, iš italų Violetta, kuris yra vedinys iš Viola (lot. viola - žibuoklė). Vartotini ir vardai Violė, Vijolė, Vilė, Leta.

  Violeta - labai jautri moteris, tad linkusi slėptis už tariamo abejingumo sienos kaip sraigė savo saugiame kiaute. Tačiau esti Violetų, kurios sugeba priešintis nepalankioms aplinkybėms ir net nugalėti kliūtis siekdamos išsvajoto tikslo: savo išrinktojo, kelionės ar sumanymo - nebūtinai meno srityje - įgyvendinimo. Tai gali būti meniškumas ir tobulumas kitose srityse, netgi išradingumas siekiant išlaikyti mylimą vyrą...

  Jautrios, artistiškos ir subtilios sielos Violetos kelia didelę aplinkinių simpatiją, kuri dažnai gimdo stiprią ilgai trunkančią draugystę. Tačiau tai nereiškia, kad jų gyvenimas visados rožėmis klotas. Violetoms kaip ir kiekvienai iš mūsų gyvenimas nešykšti karčių valandėlių, todėl jos nors irgi išgyvena nesėkmių bei nusivylimų. Tačiau jų širdyse daugiau giedros, negu šešėlių ir liūdesio. Jos sugeba surasti naują paguodos šaltinį - religijoje, kieno nors šypsenoje ir kai įsisąmonina, kad turi daugiau jėgų ir tvirtybės, negu manė. Tada atsispiria nuo dugno ir vėl išplaukia į paviršių.

  Didele simpatija galime apdovanoti ir paveikslą moters, pavadintos vardu Violeta. Kiek kartų mus privertė susijaudinti ir net verkti kilni ir tragiška Violeta - pagrindinė Dž.Verdžio operos "Traviata" herojė. Pirmas spektaklis, kurį parodė suburta Kaune Operos vaidykla 1920 m. gruodžio 31 d., ir buvo opera "Traviata". Taip atsirado ir turbūt seniausia bei tvirčiausia mūsų meno gyvenimo tradicija - kasmet, pažymint tą svarbų tautinės kultūros įvykį, gruodžio 31-ąją rodyti šią operą. Per 78 Operos ir baleto teatro veiklos metus daugiausia atlikta "Traviatos" spektaklių - net apie 660... Nemažai žiūrovų senuosius metus palydėdavo ir palydi su "Traviatos" vaidmenų atlikėjais, su mūsų Violetomis - Adele Nezabitauskaite-Galauniene, Julija Dvarionaite, Elžbieta Kardeliene, Irena Yliene, Elena Čiudakova, Sigute Stonyte, Irena Milkevičiūte ir daugeliu kitų puikių dainininkių.

  Vardas Violeta lyg skatina šio vardo moteris tapti menininkėmis, aktorėmis, grožių konkurso nugalėtojomis arba garsių tapytojų pozuotojomis, dainininkėmis.

   Violeta Vilas - dainininkė, vadinama Violeta Grandioza, žvaigžde tarp žvaigždučių, antra Ima Sumak, garsėja didžiule, išskirtine keturių oktavų balso skale. Būdama jaunutė, svajojo tapti gailestingąją seserimi, besirūpinančia senais, neįgaliais žmonėmis. Tapusi garsia dainininke liko jautri žmonių skriaudoms, yra keliolikos nepažįstamų vaikų krikštamotė.

  Violeta Vilas, kritikų nuomone, yra didžiausias pokario Lenkijos prarastas talentas. Debiutavusi Sopote, netrukus su triumfu koncertavo Las Vegase šalia Dino Martino, Frenko Sinatros, debiutavo Holivude. JAV viceprezidentas Bušas pakvietė ją koncertuoti į Baltuosius rūmus, kai jis taps prezidentu.

  Jos gyvenimas, atnešęs jai tokią šlovę ir tiek skausmo, išmokė ją visiškai atsiskleisti, pasiekti vidinę darną, ramiai susitaikyti su likimu.

   Violanta - įamžinta Ticiano paveiksluose 1515-1521 metais, žavi mus savo tobulu grožiu. Manoma, kad mėlynakės vešliais šviesiais plaukais lieknos, jaunos moters, kuri pozavo Venecijos dailininkui, tikras vardas buvo Džovana Krespi, ji gimė apie 1498 m. Kai susipažino su Ticianu, buvo apie 17 metų. Jis ir pavadino nepaprasto grožio merginą tais Ticiano Violeta laikais madingu skambiu riterių dainų herojų vardu - Violanta. Ticiano ir Violantos ryšys truko šešerius metus. Dailininkas tuo laikotarpiu nutapė daug paveikslų, kuriems ji pozavo. Jis ją nutapė kaip žemišką meilę ir kaip dangišką meilę. Ji pozavo jo "Florai". Jų santykiai nutrūko, kai Ticianas sutiko savo būsimą žmoną Ceciliją. O ir Violanta ištekėjo už turtingo pirklio iš patricijų šeimos - Pado Donio. Netrukus vyrui mirus mirė ir pati Violanta, tebūdama apie 30 metų. Jos išėjimą į Anapilį apdainavo Venecijos poetai. Vieną jų - epitafiją - apraudodamas nuostabiai gražios jaunos damos mirtį, poetas baigia žodžiais: "Ji išvengė, niūri senatve, tavo nusikaltimų"...

  Kartais atrodo, kad moteris, vardu Violeta, rankose laiko nematomą gyvenimo knygą, iš kurios semiasi slaptų žinių. Jai būdinga stipri intuicija ir didelė valia. Tai moteris, kuri panorėjo likti tiesiog Violeta. Ta Violeta - tai garsi olandų dainininkė, pasiekusi pasaulinę šlovę ir žinojusi tikrų vertybių kainą. Ji būdama vieniša svajojo turėti vyrą, vaikų, gyventi normalų gyvenimą. Pasiuntė skelbimą į pažinčių skyrelį, pasirašydama Violeta. Iš kelių tūkstančių atsakymų pasirinko vienišą valstietį - ūkininką. Likimas juos suvedė absoliučiai tiksliai. Jos vyras niekados nesužinojo, kad ji dainavo garsiausiose pasaulio scenose, nuolatos lydima ovacijų.

  Moteris, vardu Violeta, stebi pasaulį, norėdama suvokti egzistencijos prasmę.

"Moters" klausimai

1. Ką reiškia būti moterimi?
2. Ar mėgstate skubinti įvykius, ar laukiate, ką atneš gyvenimas?
3. Kokioms moterims lengviau - jautrioms, subtilioms ar toms, kurios nieko nepaisydamos siekia savo tikslų?
4. Kokia buvo Jūsų pirmoji meilė?
5. Jūsų gyvenimo credo?

Atsako fotografė Violeta Bubelytė

1. Būti moterimi? Aš nežinau, ką tai reiškia. Esu ja, ir tiek. Kai pabūsiu vyru - turėsiu, su kuo palyginti, tada ir atsakysiu.

2. Kelis kartus bandžiau skubinti tuos įvykius, tik iš to nieko doro neišėjo. Tad laukiu, ką atneš gyvenimas. O jis nieko sau, lyg ir pakenčiamas. Dar šį tą atneša.

3. Manau, toms, kurios turi tikslą. O jei joms ir ne lengviau, tai bent jau įdomiau gyventi.

4. Pirmos nebuvo - aš pradėjau nuo antros.

5. Gyvenkit patys ir netrukdykit gyventi man.