|
Ieškoti šaknų gena smalsumas ir mada
Andželika Lukaitė, a.lukaite@15min.lt 15min Nr. 19 (215) (Kaunas), 2007 m. sausio 29 d.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo specialistai pripažįsta, kad didžioji bajoriškos kilmės ieškančių žmonių banga jau atslūgo. Tačiau besidominčių savo giminės istorija netrūksta ir šiandien.
Ieškoti savo giminės šaknų žmones paskatina pačios įvairiausios priežastys - tikimybė, jog bus rasta sąsajų su Lietuvos ar Lenkijos kilmingaisiais, giminystės su gabiu menininku nuojauta ar tiesiog noras sužinoti, kaip, kur ir su kuo gyveno proseneliai. Dar nuo 1649-ųjų savo protėvių iš kartos į kartą perduodamą tradiciją piešti genealoginį medį tęsiantis Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro vedėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Kęstutis Ignatavičius tiki, kad stipriu ir išmintingu žmogumi gali būti tik tas, kuris žino savo kilmę. Pasak K.Ignatavičiaus, žmogų galima palyginti su medžiu: "Medelį, kurio šaknys negiliai į žemę įaugusios, vėjas greitai išverčia, bet jei šaknys įsiskverbusios giliai į žemę, jokios vėtros tokiam medžiui nebaisios", - metaforiškai svarstė pašnekovas. Anot Lietuvos valstybės istorijos archyvo Rusijos imperijos įstaigų dokumentų skyriaus vedėjos Neringos Češkevičiūtės, Lietuvos istorijoje buvo du etapai, kurių metu tautiečiai gausiausiai lankė archyvus, tikėdamiesi surasti savo "šaknis": "Daugiausiai lankytojų sulaukėme po to, kai 1990-ųjų kovo 11-ąją atgavome Lietuvos Nepriklausomybę ir 1994-aisiais metais, kuriantis Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai", - prisiminė N.Češkevičiūtė. Specialistės teigimu, į Lietuvos valstybės istorijos archyvą užsukę žmonės neretai papasakoja rodos neįtikėtinų istorijų. N.Češkevičiūtė pasakojo negalinti pamiršti vienos šeimos atstovo, kuris tikino esąs Rusijos imperatoriaus ir nekilmingos lietuvaitės meilės vasiaus palikuonis. Anot N.Češkevičiūtės, į archyvą neretai užsuka Amerikos lietuviai, norintys gauti įvairios informacijos apie savo prosenelius ar kitus tolimus, kadaise Lietuvoje paliktus giminaičius. Jono Mačiulio, ar kitaip - žinomo poeto, atgimimo dainiaus Maironio, sesers Kotrynos anūkė Jūratė Babonaitė teigė, kad genealoginis medis padeda suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius plačios giminės narius. J.Babonaitė savo tolimo giminaičio J.Mačiulio-Maironio genealoginį medį saugo Lietuvos Maironio literatūros muziejuje, o jos brolis Jonas Babonas sparčiai gausėjančios giminės medį "piešia" ir naujais duomenimis papildo savo kompiuteryje. 2007-ųjų sausio 5-ąją savo veiklą įregistravusios Genealogų draugijos pirmininkas Česlovas Malevskis tikino, kad viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių draugijos atsiradimą, buvo noras paskatinti jaunąją kartą domėtis savo praeitimi, neužmiršti senolių. Č.Malevskis pasakojo, kad jau vasario 24-ąją draugija organizuos 1-ąjį Genealogų draugijos suvažiavimą. Šiuo metu Genealogų draugija vienija 15 narių, kurių didžioji dalis - istorikai.
Žinios apie praeitį - kainuoja
Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbuotoja Neringa Češkevičiūtė sakė, jog savo bajoriškos kilmės bando ieškoti gana daug žmonių. Per metus archyvas sulaukia per 1 tūkst. prašymų. Anot specialistės, pradinis mokestis už bajoriškų šaknų paiešką yra 300 litų. Vėliau, už kiekvieną atrastą šeimos narį ir jo dokumentus - po 18 litų. Tačiau jeigu informacija apie kilmingus giminaičius atrandama ne bažnytinė- se metrikose, o bajorų deputatų susirinkimų knygose ir žmogus nori turėti šių dokumentų kopijas, tai kainuoja 80 litų. Tad kuo didesnis šeimos genealoginis medis, tuo brangiau kainuoja paieška.
Sukūrimo data: 2007.01.31 09:53
Paskutinis atnaujinimas: 2007.01.31 09:53
Kategorija: Genealogija
Peržiūrėti
Spausdinti puslapį
|