Ar jūs susimąstote, jog dukra ar sūnus paūgėję tikrai paklaus - kodėl mane tokiu vardu pavadinote, ką gi jis reiškia?..
  Puiku, jei į šį klausimą turite paruoštą argumentuotą atsakymą. Štai sakykim: „Tu - Jonas, nes mano tėvas ir prosenelis taip pat buvo Jonai. Taigi, sūnau, esi giminės ir šeimos pratęsėjas“. Arba: „Jūrate mes tave pavadinome, nes šį vardą sugalvojo poetas Maironis...“ Galima tik pavydėti tiems Jonams ir Jūratėms tokių galvotų tėveliu...

  Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus vadovė, habilituota mokslų daktarė Vitalija Maciejauskienė mums papasakojo, kad visais laikais žmonėms reikėjo vardų. Tik, bėgant amžiams, keitėsi šio asmenvardžio funkcija. Pagonybės laikais užteko vieno vardo, ir žmonės dar neturėjo pavardžių. Vėliau, atsiradus antrajam asmenvardžiui, - pavardei - vardo funkcijos šiek tiek keitėsi. Visas oficialusis "svoris" atiteko pavardei, o vardai liko lyg ir antriniai, labiau skiriantys žmones šeimoje, tarp artimųjų.

  Šios trys vardų grupės turėtų būti žinomos ne tik kalbos specialistams. Juk vardas ne grybas, nors ir šis be tam tikrų gamtinių sąlygų neiškiša savo kepurės iš po samanų. Tad ir kiekvienas vardas turi gimimo vietą, laiką bei, savaime suprantama, prasmę, kurios tėveliai kartais ir neprisimena.

  Įstaiga, kuri tik gimusio žmogučio vardą įrašo įgimimo liudijimą - Civilinės metrikacijos skyrius. Čia dirbančios moterys dažnai atlieka ne tik techninį darbą, bet ir padeda apsispręsti. "Dažnai ateina abejojantys tėveliai. Jie prašo patarimo, - sako Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vyr. instruktorė Daina Černiauskienė. - Būna, jog paprašome dar kartą pasitarti su namiškiais ir tada sugrįžti pas mus". Į tėvų klausimą - ką vardas reiškia ir kokios jis kilmės - skyriaus darbuotojoms padeda atsakyti Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno parengtas "Lietuvių vardų kilmės žodynas". Jame aiškinama kone 4000 dabar lietuvių vartojamų vyrų ir moterų vardų kilmė.
  Tačiau atsitinka ir taip, jog tėveliai nusprendžia savo vaikui duoti tokį vardą, apie kurio kilmę nieko negali pasakyti nei Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, nei Lietuvių kalbos instituto asmenvardžių tyrinėtojai. Tėvai, išsirinkę neįprastą vardą, konsultacijos dažniausiai nebe¬prašo. "Jie ateina jau apsisprendę, - sako Daina Černiauskienė. - Štai keletas tokių ypatingų asmenvardžių "lobių": Mileta, Edera, Džesika, Migrita, Tėja, Elinga".
  Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vadovė Vitalija Maciejauskienė gali teigti, jog maždaug 35 proc. visų vardų neturi vartojimo tradicijos. Šie visi neaprimtini lietuvio ausiai naujadarai priskiriami prie 3-ios grupės asmenvardžių - naujųjų lietuviškų vardų. Tačiau ir šioje grupėje apstu gražių ir teiktinų vardų. Naujeji lietuvių vardai gali būti atsiradę iš įvairių bendrinių žodžių: Aušra, Audrius, Rytis, Banga, Rasa. Kiti kilo iš vietovardžių - Nida, Rusnė, Vilnius, Raigardas. Gal nelabai populiarūs, bet į atskirą grupelę išskiriamai naujieji vardai, atsiradę iš tautovardžių - Jotvingis, Aistė, Bartis, Galindas. Žinoma, ir patys įdomiausi - literatūriniai vardai, vėliau atkeliaujantys į realų gyvenimą: Eglė, Beržas, Uosis, Ąžuolas, Jūratė, Kastytis.
  Na, ir tas paskutinysis naujųjų vardų sluoksnis, kuris, kaip teigia Vitalija Maciejauskienė, kalbininkams kelia milžinišką susirūpinimą. "Tai - Aisavijos, Virsavijos, Anolitos, Enolitos, Judanos bei Judranos, - vardina jau galvon įstrigusius vardus daugiskaitos forma Vardyno skyriaus vadovė. - Dalį tokių vardų sugalvoja patys tėveliai. Skambina man kartą viena motina ir prašo paaiškinti dukros vardą - Videta. Na, jei reiktų šį vardą nagrinėti ant popieriaus lapo, tai sakyčiau, jog jis su neįprasta ir neteiktina priesaga -eta, yra sudarytas iš kamieno Vid-. Bet pati mama man pasakė, kad, kai gimė dukra, ji žiūrėjo vardų kilmės žodyną ir jai nepatiko nei vienas čia esantis vardas (nors čia vardų, atrodo, visiems skoniams yra). Moteris pastebėjo, jog varde „Violeta“ sujungus , „o“ ir „l“ raides, jos perskaitomos kaip „d“. Ji ir nusprendė pavadinti dukrą Videta. Tokių vardų dabar yra be galo daug. Šiuo metu „šedevras“ yra Briliantas. Kai kas bando šį asmenvardį ginti - jei yra Auksė, Deimantas, tai kodėl negali būti Brilianto? Tačiau atsivertę "Lietuvių vardų kilmės žodyną" pamatysime, jog Auksė ir Auksuolis yra verstiniai vardai, kilę iš lotyniško vardo Aurelijus. O Deimantas iš viso nieko bendro su brangakmeniais neturi, nes tai - dvikamienis asmenvardis, atsiradęs sujungus kamienus Dei- ir -mantas.
  Ir nors pats didžiausias „brangakmenis“ vardyno skyriaus sąrašuose yra berniuko vardas, dažniau tėvai neteiktinus ir tiesiog keistus vardus parenka savo naujagimėms dukroms nei sūnums.
  Kokios gi šių visų Jandrų, Džeiranų, Vitarijų, Zaurų, Zigritų atsiradimo priežastys?
  "Manyčiau, kad pirma priežastis - nežinojimas,- teigia Vardyno skyriaus vadovė V. Maciejauskienė. -Tai - švietimo ir informacijos stoka. Ir antra priežastis - noras, kad ir nežmoniškai, bet kitoniškai vaikelį pavadinti. O čia fantazijai ribų nėra. Kaip tik dėl šios priežasties atsiradę vardai labai stipriai įsitvirtina mūsų vardyne, nes jokie argumentai nepadeda įtikinti tėvų".

  Dalis vardų atėjo ir laikėsi kartu su TV serialų banga. Vilniaus m. metrikacijos skyriaus vyr. instruktorė Daina Černiauskienė sako, jog serialai turi tiesioginę įtaką. Tokie vardai, kaip Džesika, Linda, Mileta, Edena, Estera atkeliavo Lietuvon iš televizoriaus ekranų. "Dabar prasidėjo naujas serialas, - ironiškai šypsosi Daina Černiauskienė, - ir ten yra tokia žavinga ponia Lukrecija. Garantuoju, kad 1997-aisiais šis vardas tikrai bus įrašytas į gimimo liudijimus".
  Turbūt vienas iš aistringų "Santa Barbaros" serialo gerbėjų savo dukrą pakrikštijo Džiulija Barbara. O kodėl ne Barbora? Jei atsiverstume "Lietuvių vardų kilmės žodyną", pamatytume, jog Barbara - sulotynintas graikų vardas, o lietuviai jį adaptavo ir Barbara tapo Barbora arba net Barbe. Kalbininkai visada pritars tik lietuviškajam variantui, tvirtina ir V. Maciejauskienė. Kodėl Deividas, o ne Dovydas?

Vardų TOP-10

  Jei kažkas iš artimų žmonių susilaukia kūdikio, tuoj pat skubame įvertinti tėvelių skonį, sužinodami mažosios būtybės vardą. Ne visada vardo suteikimas priklauso vien nuo mamos ar tėčio, juk atsitinka ir taip, jog mažyliui renka visa giminė.
  Pagal 1991-1992 metų duomenis, atkeliavusius iš visų Lietuvos metrikacijos skyrių, kalbininkai sudarė savitą vardų "TOP'ą". Pirmoje vietoje nenugalimas asmenvardis Tomas, jis tais metais buvo suteiktas vaikams 884 kartus. Šiek tiek atsilieka Mantas - 771, Mindaugas - 700. Po jų - Pauliaus, Karolio, Andriaus, Deivido vardai. Mergaitėms tais metais dažniausiai "kliuvo" Gretos vardas - 608 kartus, taip pat Agnės - 545, Ievos - 567, Kristinos - 542, Gintarės - 519 vardai. Tik vienu šimteliu atsilieka Justina, Monika, Simona, Viktorija, Laura. Šiandien užsukęs į Vilniaus civilinės metrikacijos skyrių išgirsti labai panašius asmenvardžius.

  "Gretų tiek daug, jog per dieną net po penkias šiais metais užrašydavome, - sako vyr. instruktorė D. Černiauskienė. - Taip pat daug Agnių, levų, Austėjų, Julijų. Berniukams labai dažnai duodamas Dominyko vardas. Jį duoda ir lenkai, ir lietuviai. Net mergaitės tampa Dominykomis. Taip pat populiarus Justinas, Edgaras. Tomų ir Mantų, Lukų ir Paulių banga irgi nenuslūgo.

„Jonas, Antanas, Aloyzas ir Martynas“...

  Šiek tiek pakalbėkime apie lietuviškojo vardyno asmenvardžių skirstymą. Tai mums gali padėti padaryti kalbininkai. "Seniausi ir, manyčiau, daugiausiai dėmesio nusipelnę - senieji, lietuviškos kilmės vardai, sako hab. dr. V. Maciejauskienė. - Ir jei neilga pavardė, aš rekomenduočiau duoti tik senuosius dvikamienius vardus. Kai kurie iš jų per visą prieškario ir pokario laikotarpį nėra suteikti kūdikiui nė vieno vienužio karto. Aš visada sakau: apie dvikamienius - arba gerai, arba nieko, - juokiasi ponia Vitalija. - O jei jums reikia pavyzdžių iš dvikamienių, štai: Mangirdas, Bartautas, Daunoras, Daugvilas, Norbudas, Rimgaudas ir t.t. Senieji lietuviški vienkamieniai vardai susiformavo arba savarankiškai (pvz., Jaunius, Drąsius, Girdys). arba tai yra dvikamienių asmenvardžių trumpiniai. Todėl mes šiandien turime ir Vytautą, ir kitą savarankišką vardą - Vytą, Algirdą ir Algį, Mantautą ir Mantą.
  Dar viena grupė senųjų lietuviškų vardų buvo padaryti su priesagomis: Girdenis, Eitenis, Daugenis, Daugotas, Ramūnas, Vaidotas.
  Krikščioniški vardai į Lietuvą atėjo su krikštu. Iš pradžių lietuvių kalbai ir lietuvio liežuviui jie buvo svetimi. Bet pamažu adaptavosi prie mūsų kalbos dėsnių ir normų, priprato prie jų ir lietuviai. Net sunku įsivaizduoti pabartini mūsų vardyną be Jono, Petro ar Antano. Dalis ilgų krikščioniškų vardų buvo net sutrumpinti ir dabar tai - savarankiški vardai. Pavyzdžiui, Stanislovas - Stasys, Kazimieras - Kazys, Benjaminas - Benas. Deja, šie vardai Lietuvoje neturi paklausos. Nors Petrines, Juozines, o ką jau kalbėti apie Jonines, švęsti mėgstame.

Kiek vardų reikia tavo vaikui?

  Jei tėvai pageidauja, vaikui gali būti duoti ir du vardai. Dažniausiai vienas būna lietuviškas, o kitas krikščioniškas. Arba, kaip teigia D. Černiauskienė, tėvai nesutaria, kurį iš dviejų vardų duoti vaikui, ir tuomet palieka abu. V. Maciejauskienės manymu, tokių atvejų, kai vaikui duodami du vardai, paskutiniais metais vis daugiau: "Aš manau, jog protingai mąstančiam lietuviui ir gerbiančiam mūsų įvardijimo modelį bei visus tuos šimtmečius, kurie šį modelį sukūrė, turėtų užtekti vieno vardo".
  Keista, bet labai dažnai grupuojami ne tik lietuviškos kilmės ir krikščioniškas vardas, bet ir du tautiniai vardai (pvz., Žilvinas, Mangirdas Jaunius) arba pora krikščioniškų vardų (pvz., Petras, Tomas, Tadas Pijus, leva Kotryna). Tokios tradicijos skatinti nereiktų. Visai neseniai Vilniaus m. civilines metrikacijos skyriuje buvo užregistruota mergaitė, kuriai tėvas davė vardus Julija Guguce. "Mes buvom šokiruotos, - prisimena skyriaus darbuotojos. - Nedrįsom kalbinti mamos, kuri buvo tvirtai nusiteikusi savo dukrą vadinti tokiais vardais". Ką reiškia antrasis - Gugucės vardas, "Lietuvių vardų kilmės žodynas" atsakyti nepadės. Sako, jog yra tokia ukrainiečių pasakų knyga "Gugucės nuotykiai".
  Nors Lietuvoje registruojami daugiausia du vardai, būna ir išimčių. D. Černiauskienė prisimena vieną labai karingą tėtį, kuris savo dukrai užsispyrė duoti tris vardus - Olivija Benigna Dace. Jei pirmieji du vardai Olivija bei Benigna yra lotyniškos kilmės, ką reiškia Dace sunku pasakyti. Tikimės, kad tėvelis savo paaugusiai dukrai galės tai paaiškinti.
  Arba dar retesnis ir keistesnis atvejis. Penkiametis berniukas turi du vardus - Benjaminas Marija. Tokius vardus jam parinko tėvelis. Paklausta, ką mano vardyno skyriaus vadovė V. Maciejauskienė apie tokį tėvų sprendimą, pasakė žinanti, jog pasaulyje gyveno ir Erichas Marija Remarkas, ir Raineris Marija Rilkė. Tačiau tai nereiškia, jog tą pačią taisyklę galima taikyti ir lietuvių vardynui. Čia jau galima kalbėti apie kalbos sistemos pažeidimą, nes mūsų kalboje griežtai fiksuotos galūnės nusako giminę. Tad laikantis lietuvių kalbos dėsnių berniukas turėtų būti Marijas.
Deja, visais tokiais ir panašiais atvejais (tėveliai kartais užrašo savo vaiko vardą su gramatine klaida, pvz., ne Rosita, o Rasita) Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai gali tik pabandyti perkalbėti, įtikinti tėvelius pakeisti savo sprendimą.
  Ne vieną sykį Vitalijos Maciejauskienės tėveliai bei seneliai teiravosi, kokį vardą duoti naujajam šeimos nariui. "Bet aš tikrai nesijaučiu galinti parinkti kūdikiui vardą, aš tesijaučiu šiek tiek išmananti apie tuos vardus. Labai svarbu vardą derinti su pavardės sąskambiu. Jei pavardė trumpa - vardas gali būti ilgesnis, ir atvirkščiai. Na, o jei klausia, kokį vardą parinkti - krikščionišką ar tautinį, aš visada rinkčiausi tik lietuvišką ir dar dvikamienį".
  Jau minėjome, jog galutinio apsisprendimo vieta jauniems tėvams dažnai tampa Civilinės metrikacijos skyrius. Kai čia dirbančios moterys tėvams, parinkusiems dukrai vardą Galina, paaiškina, jog šis asmenvardis kilęs iš žodžio "višta", vieni persigalvoja, kiti - ne. "Buvo tėveliai, kurių parinktas vardas dukrai reiškė "krikščionė", - pasakoja vyr. instruktorė D. Černiauskienė. - Išsigandę, kad gal vaikas nebus toks doras, atėjo antrą kartą išrinkę jau kitą vardą. Tėveliai registruoja savo atžalas dažnai nežinodami nei vardo kilmės, nei reikšmės".