Kazimiera, kaip nurodyta Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno "Lietuvių vardu kilmės žodyne", slavų vardas iš vyriško vardo Kazimieras - "didžiakalbis, garsus kalba" baž. lot. Casimira, trump. Kazė, tarm. Kazia, Kaziunia piet. aukšt. (dz.), Kaziunė ryt. Aukšt., Kaziūnė piet. žem. (švd.), Kaziuka piet. Aukšt., vak. liet.

Kazimiera - drąsi ir nedrąsi, vis sugeba nustebint, artimuosius ir draugus. Įsitikinusi, kad jos gyvenime viskam ateis tinkamas laikas. Vardu žinovu nuomone, Kazimiera viską matuoja ir sveria filosofiškai samprotaudama, praktiškai svarsto, ką verta daryti, o ko geriau atsisakyti. Kaip bendrauti su žmonėmis, kaip nukreipti savo likimą. Siekti turtų ar pasitenkinti tuo, ką turi? Ir čia galima jai pavydėti meno, padedančio aplenkti visus rifus ir gelmes.

Dažniausiai susikaupusi, atidi, atsakinga, bet kartais pasielgia lengvabūdiškai. Tuomet keletą naktų kremtasi, pripažįsta savo kaltę ir vėl tampa rami, atsargi. Kas ja pažįsta, teigia, jog Kazimiera daro tik tai, ką mėgsta, kas jai malonu ir ne per sunku. Ji tiesiu keliu žengia į nusibrėžta tikslą, atsisako to, ką, jos nuomone, kiti daro geriau, talentingiau. Jei užkopia aukštai, priima tai ramiai, net savo pačios nuostabai.

Ramiai reaguoja, jei sudužta viltys, ištinka katastrofa. Todėl jos širdyje nėra įtūžio ir pagiežos. Save ir pasaulį myli santūriai, nemėgsta demonstruoti jausmų. Su ja malonu leisti laiką, gaminti egzotiškus patiekalus jaukioje virtuvėje, remontuoti butą, būti šalia "žemes drebėjimo" metu. Ji nepameta galvos, dalykiškai pasvarsto "O gal vis dėlto ką nors dar galima padaryti?"

Atrodo, kad bendrauja lengvai, bet suartėti su ja sunku. Ji nieko nesistengia užkariauti, sužavėti. Jai būdingas posakis: kas yra - jau buvo. Kazimiera nepuola į naujų pažinčių sūkurį, nesivaiko mados, renkasi klasikinę elegancija ir išbandytus draugus. Vertina gerus patiekalus, meistrišką siuvėją ir gyvenimo malonumus. Šlykštisi gobšumu. Nemėgsta neaiškumo, nutylėjimu, nelogiškumo.

Bet dalykiška ir racionali Kazimiera turi ir pašėlimo bei priešgyniavimo dvasios. Šaltakraujiškai ir ramiai sugeba puikiai "sulošti pokerį“ ir blefuoti, jei nuspręs, jog verta.

"Moters" klausimai

1. Be ko neįsivaizduojate gyvenimo?
2. Jūsų vyro idealas?
3. Kokie žmonių bruožai Jus labiausiai erzina?
4. Kaip nugalite dvasinius sunkumus?
5. Jūsų gyvenimo kredo?

Atsako Kazimiera Matulionytė, Dailės akademijos studentė, būsimoji dizainerė

1. Be vaikų.

2. Senelis. Jo mintys, jo darbai arčiausi idealui.

3. Pavydas, juodas, perdėtas domėjimasis kito gyvenimu, kad skleistum paskalas.

4. Stengiuosi neapsileisti, išlikti moterimi. Sunkumai mane paskatina imtis darbo, ką nors daryti kitų labui, bendrauti su tais, kam reikia mano pagalbos. Padėdama jiems, pajuntu palengvėjimą.

5. Nenusižengti vidinėms nuostatoms, stengtis daryti gera kitiems, tada ir likimas tau alygins.


Atsako Kazimiera Prunskienė, profesorė, Seimo narė

1. Be artimų Žmonių aplinkos ir jų meiles, be rūpesčių dėl vaikų ir anūkų - savų ir svetimų (svetimi - irgi savi), dėl kitų žmonių ir bendrų mūsų valstybes sėkmių ir nesėkmių, be nuolatines ir įtemptos veiklos, be grumtynių su sunkumais ir neretai iš šalies daromomis kliūtimis, be džiaugsmo, įveikus sunkumus, matant prasminga rezultatą.

2. Turintis gyvenimo tikslą, jo ryžtingai ir garbingai siekiantis, suvokiantis save kaip vyrą ne pažemindamas moterį, o ją pripažindamas kaip partnerę, jaučiantis atsakomybę už savo veiksmus, už savo šeima, ir jos ateitį.

3. Ištižimas, iniciatyvos ir atsakomybės tvarkant savo pačių gyvenimą neturėjimas, veidmainystė, klastingumas ir savanaudiškumas asmeniniuose, visuomeniniuose ir valstybiniuose reikaluose.

4. Įtempta, prasminga veikla dėl idėjų, dėl kitų, kuriems reikia mano paramos, bendravimu su žmonėmis, neleidžiančiu užsisklęsti tik savuose sunkumuose.

5. Svarbus tik tas tikslas, kurio siekdamas žmogus tobulėji ir padedi tobulėti pasauliui, o sunkumai kelyje į ši tikslą, egzistuoja tam, kad juos įveiktum.