Agnė labai ilgai formuoja savo nuomonę. Stebi, žiūri iš pasalų, sugretina nuomones ir, kai jau žino, ką manyti, krenta iš nuovargio, bet savo išvadas pareiškia tyliu ir ryžtingu balsu. Gali žavingai ištarti: "Aš net gėriuosi žmonėmis, kurie sako: "Ne, tai kelia pasipiktinimą "arba "Tai nesąmonė, viskas yra visiškai kitaip" - bet mes ja netikime.  Ji nesižavi tokiais žmonėmis. Ji jų bijo ir visai nesupranta.

Noriai apsigaubia dvejonių, neryžtingumo šydu, nors iš esmės ji susitelkusi, rami, stumiama noro "išbandyti savo jėgas". Ir net ne tam, kad nugalėtų kitus - jos pilkumas - su ambicingo juodumo priemaiša - bet tam, "kad pralenktų pačią save".

Nori būti narsesnė negu yra iš tikrųjų Gal ją veikia legenda apie šventą Agnietę, nuostabiai gražią senovės Romos patricijaus dukrą, kuri nenorėjo ištekėti už miesto prefekto sūnaus. Kerštingas jaunuolis įskundė, kad nepalaužiama Agnietė yra krikščionė. To užteko, kad už bausme būtų apgyvendinta viešnamyje.

Kas nors paklaus: skaisti Agnietė tokiuose namuose? (agne graikiškai reiškia skaisti). Tad iš kur balandis ir avinėlis, jos skaistybės ir romumo simboliai? Ne, nėra pagrindo nerimauti. Ji kėlė tokią pagarbą, kad niekas nedrįso prie jos prisiartinti. Bet neteko gyvybės nuteista nukirsti galvą, o diena, kurią tai įvyko - sausio 21 iškilmingai švenčiama Romos šv.Agnietės bažnyčioje. Prie altoriaus aukojami du ėriukai, iš kurių vilnos padaromi apdarai naujai išrinktiems vyskupams.

Tad nesistebėkime, kad viduramžiais šis vardas buvo labai mėgstamas, tol, kol atsirado Agnietė Sorel, pirmoji iš Prancūzijos karalių sugulovių. Buvo 22 metų, kai susipažino su Karoliu VII, ir 28 metų, kai mirė gimdydama ketvirtą nesantuokine dukterį.

Visus šešerius metus ambicinga Agnietė įkvėpdavo silpną ir tingų karalių kovai su Anglija, kuri tais laikais valdė puse Prancūzijos. Praktiška jos prigimtis sukaupė Prancūzijai nemaža turtų. Ji sugebėdavo parinkti tinkamus dvaru valdytojus, surado karaliui nuostabų finansų ministrą, kuris sumanė tokią mokesčių ir atlyginimų sistemą, kuri dirbantiems valstybei duodavo ir asmeninės naudos.

Ši išmintinga Agnietė savo prigimtimi drauge sugebėjo sužadinti tingiam karaliui tiek aistros, kad faktiškai šešeris metus buvo Prancūzijos nekarūnuota karaliene ir įtakojo įvykių sėkmę.

Moljeras labai suklydo savo "Žmonų mokykloje" paversdamas Agnietę naivia, kvailute ir egzaltuota moterim. Tai ne ji! Viską galima pasakyti apie Agnės dvilype prigimtį, tik ne tai, kad ji juokinga, komiška, net jei jaunatviškai godžiai myli gyvenimą. Bet, deja, pernelyg bijo audrų, vėjų, beldimo į duris ir rizikos, kad ryžtųsi kovai. Palankiomis sąlygomis pražysta, bet jos aktyvumas yra trumpalaikis. Kai apima nerimas, kur nors išvažiuoja, bėga į mėgstamą kavinukę, o kai nesurinka draugiškos sielos, grįžta su dargana širdyje.
Supranta vienišas moteris. Žino, kad gyvenime nieko neduodama už dyka. Bet tai viena iš nedaugelio tiesų, kuriomis ji neabejoja. Nepaisant amžiaus ir pasiekimų vis dar nežino atsakymo į klausimą, kaip gyventi.

Jeigu Agnė - poetė, prisipažins: "Dėl visų nesėkmių ir košmarų esu kalia pati. Kiekvieną žilą plauką pati sau "padovanojau". Tiesiog gyvenime neatpažįstu įspėjamųjų ženklų".

Žinovai teigia, kad Agnė būna nesugyvenama, nors ji mananti kitaip. Ją nuolatos reikia užiminėti, stebėti jos dvejones. Bet tik iš tolo, nepastebimai, nes ji be galo mėgsta kalbėtis su savimi, galvoti apie save. Mikrokosmoso, kuriame ji gyvena, centras yra ji pati.

Inteligentiška, jautri, nuotaikos - nuolatinės sūpuoklės, nekaltina nieko - tik save. Moralistai giria Agnę už vidinį padorumą.

Daugelis mano, kad gyvenimui su Agne po vienu stogu reikia kantrybės. Nors Agnė myli namus, noriai iš jų išvažiuoja, o po to ilgisi ir rašo graudžius laiškus. Kai kurie kaltino Agnę už tam tikrą sausuma., bet tai tik juodos ir baltos spalvų kovos išdava. Jei nugali balta spalva, Agnė greit sukuria šeimą, gimdo vaikus ir giliai įleidžia į namus šaknis. Atvirai prisipažįsta: daug meno žmonių bijo sukurti šeimas. Bet gali atsitikti taip, kad karjeros jie nepadaro. Ir lieka antroji gyvenimo pusė. Ką tada daryti? Gyventi prisiminimais?

Pasenusi Agnė tampa tetule iš gerų namų ir būna nenuspėjama. Glosto katiną, dėvi skrybėlaites, geria silpną arbatą ir aptaria politinius įvykius bei veikėjus, kaip tikra žinovė pasakoja apie meškeriojimą ir pradedantį poetą. Bet gilią naktį sugeba nusibaladoti į kitą miesto kraštą, nes kažkas paskambino ir pasakė, kad laukiasi būtent jos pagalbos.


Pažįstamoms Agnėms uždavėme po keletą klausimų:

1. Ar žinote, ką reiškia Jūsų vardas? Kaip vadina draugai, tėvai?
2. Ar mėgstate gauti ekstravagantišku dovanų?
3. Kas maloniausio Jums nutiko praeitais metais?
4. Ko laukiate iš 1997 metų?
5. Koks Jūsų mėgstamiausias posakis, kuriuo vadovaujatės?


Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečio kurso architektė Agnė Žibikaitė

1. Žinau, kad "Agnus Dei" - tai "Dievo avinėlis". Vadinasi aš lyg ir "avelė". Nors vargu, ar savo charakteriu esu šis nekaltas gyvulėlis. Draugai vadina Agne, o kaipgi kitaip mano vaidą iškraipysi. Na, aišku, galima, pavyzdžiui, Agnė-Gegnė. Mama vadina Gutyte, tėtis Agošium. Tiesa, kai mažytė būdama sugalvodavau padaryti ką nors bloga, tėvai šaukdavo - "Gorgona!" Bet kadangi buvau mylima, šis antikines pabaisos vardas iki šiol man yra mielas.

2. Ekstravagancija man svetima, nei elgiuosi taip, nei rengiuosi. Esu sportiškai elegantiška, gal todėl ir dovanų noriu nedidelių, estetiškų, telpančių delnuose.

3. Visų pirma - neatsitiko nieko bloga.

4. Sėkmingai baigti trečiąjį kursą ir "įlipti į bakalaurinį"

5. Kai prieš peržiūras apima kūrybinė ir nuovargio krizė, visada prisimenu močiutės posakį    "Ne šventieji puodus lipdo"  Kiti gali, tai ir aš galiu padaryti.


Vilniaus universiteto lenkų filologijos specialybes trečiakursė Agnieška Skinder

1. Žinau, bet tėvai pavadino mane tokiu vardu dar ir todėl, kad gimiau sausio 21 diena
Juokavo, jog bus galima švęsti gimtadienį ir vardadienį kartu. Lietuviai vadina Agne, nors
labiau norėčiau, kad vadintų Agnieška. Draugės vadina Aga, namuose - švelniai Agusia, Agunia. Lenkijoje dar vadindavo Agniecha, bet man tai nepatiko.

2. Labai mėgstu gauti įvairių dovanų. Ekstravagantiškų kol kas neteko gauti. Bet svarbiausia - tai kažko malonaus prisiminimas.

3. Visą semestrą studijavau Varšuvos universitete, kur dėstė profesoriai, žinomi ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų. Parodose dirbau gide ir dabar įsidarbinau lenkų firmoje.

4. Tikiuosi pirmiausia gerai išlaikyti egzaminus, norėčiau, kad pagerėtų filologų padėtis ir jie gautų stipendijas. Taip pat laukiu teigiamų gyvenimo poslinkių. Svajoju, kad ansamblis "Vilija", kurį lankau, nuvažiuotų ne tik į Lenkiją, bet ir toliau.

5. "Nedaryk kitiems to, kas nemiela tau".


LNK televizijos "Baltojo katino" laidos vedėja Agnė Medeišaitė

1. Vardas graikų kilmes, reiškia tyra, skaisti.

2. Mėgstu gauti ekstravagantiškų dovanų

3. Praeitais 1996 metais gavau daug laiškų, kartu su kolegėmis džiaugėmės, kad laida žiūrima ir mėgstama, pradžiugino aukštas reitingas.

4. Tikiuosi, kad 1997 metais laidos populiarumas ir reitingas nesumažės  Mano nuomone, nereikta bijoti, kai atsiliepia blogai. Blogai, kai nėra diskusijų.

5. Mėgstamas Lesingo pasakymas: "Ginčykitės, klyskite, bet, dėl Dievo meiles, samprotaukite".