Gyvenimas - ne smilkstanti žvakė, tai tarsi stebuklingas deglas, kuris tik akimirkai pateko į tavo rankas. Ir tu prieš atiduodamas jį ateinančioms kartoms priversk kuo stipriau suliepsnoti...
B. Šo

Pro Memoria


Apie mus...
+ Biografijos
+ Istorija
+ Kapinės
+ Laiškai
+ Pasiekimai sporte
+ Pavardės
+ Rašo spauda
+ Susitikimai
+ Vardai
Tai įdomu
 -  Genealogija
+ Moters vardynas
+ Santuoka
+ Vardai ir pavardės
Balsavimas
Svetainę vertinu:
 
puikiai
gerai
šiaip sau
hmm...
baisu
Rezultatai
facebook.gif
Genealogija - Į archyvą – ne vien iš smalsumo

 Į archyvą – ne vien iš smalsumo


Šarūnė Kutinskaitė, "Vilniaus Diena", 2008 m. rugsėjo 4 d.


Lietuvos valstybės istorijos archyvo specialistai pripažįsta, kad didžioji kilmę norinčių išsiaiškinti žmonių banga jau atslūgo. Tačiau besidominčių savo giminės istorija netrūksta. Vieni jų archyvo duris varsto trokšdami įrodyti savo garbingą kilmę, kiti – susirasti kuo daugiau giminaičių ir surengti įspūdingą susitikimą.

Ko reikia užsimojus sudaryti giminės genealogijos medį? Kiek tai užtrunka ir kainuoja? Į šiuos ir kitus klausimus "Šeimai" atsakė Lietuvos valstybės istorijos archyvo Rusijos imperijos įstaigų dokumentų skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė.

– Ar domėtis giminės šaknimis Lietuvoje populiaru?

Daugiausia lankytojų sulaukėme 1990 m., vos atgavus Lietuvos Nepriklausomybę. Dar vieną žmonių antplūdį teko atlaikyti 1994-aisiais, kuriantis Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Tuomet per metus užregistruodavome apie pusantro tūkstančio prašymų. Dabar didžioji banga jau atslūgo, nes nuo 2006 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbuotojai priima tik bajorų kilmės žmonių prašymus. Nuo tada per metus sulaukiame maždaug 300 prašymų.

– Dėl kokių priežasčių žmonės beldžiasi į archyvo duris?

Domėtis giminės istorija žmones skatina pačios įvairiausios priežastys. Viena jų – tikimybė, kad bus rasta sąsajų su Lietuvos arba Lenkijos didikais. Didelę dalį gyventojų domėtis giminės istorija paskatino žemės reforma. Kiti į mus kreipiasi norėdami išsiaiškinti paveldimas giminės ligas. Tarkime, jei kurį nors iš šeimos narių ištinka epilepsijos priepuolis, įdėmiai patyrinėjus giminės istoriją galima aptikti įrašų, jog ši liga kažkada kamavo ir daugiau artimų giminaičių.

Į archyvą gana dažnai užsuka emigravę lietuviai, norintys gauti kuo daugiau informacijos apie savo prosenelius ar kitus Lietuvoje gyvenančius tolimus giminaičius.
Dar viena priežastis – giminės susitikimai, kuriuos rengti pastaruoju metu tapo ypač madinga. Taip pat norima rasti ir sutvarkyti protėvių kapus.

– Kokius dokumentus archyvo darbuotojams turi pristatyti genealogijos medžio užsakytojas?

Visada sakau labai paprastai: atsineškite visus giminystės ryšius ir kilmingą kraują įrodančius dokumentus. Ir nepamirškite, kad giminės legendose, perduodamose iš lūpų į lūpas, visada būna bent kruopelė tiesos, todėl būtinai pasikalbėkite su vyriausiais dar gyvais giminaičiais.

– Ar paieškų rezultatus dažnai lydi nusivylimas?

Gyvenimas visais laikais virė panašiai, žmonėms būdingos tos pačios nuodėmės. Ir nieko čia keista. Tačiau žmogui ypač sunku nuslėpti nusivylimą sužinojus, kad jis yra nesantuokinio ryšio vaisius. Kiti ateina tikėdamiesi į savo genealogijos medį įsprausti giminės herbą, tačiau sužino, kad yra kilę iš valstiečių luomo. Žinoma, ne vieną interesantą apstulbina žinia, kad jis yra bajorų giminaitis. Todėl žmones visada įspėju: "Negaliu padaryti, ko jūs prašote. Galiu padaryti tai, ką rodo dokumentai."

– Ar ilgai užtrunka giminystės ryšių paieškos?

Apsišarvuokite kantrybe. Norintieji turėti archyvo darbuotojų kompiuteriu sudarytą genealogijos medžio schemą turi stoti į eilę. Dabar mūsų specialistai darbuojasi su 2005 m. kovo ir balandžio mėnesių prašymais.

Žmonės gali ir patys ieškoti savo giminės šaknų. Tokiu atveju jie laukiami Vilniuje esančio Lietuvos valstybės istorijos archyvo skaitykloje. Lankytis joje galima nemokai, tačiau už pageidaujamų dokumentų kopijas teks susimokėti.

– Kokiais dokumentais naudojasi archyvo darbuotojai?

Sudarant genealoginę lentelę naudojamos mūsų archyve saugomos bažnytinės metrikų knygos – nuo seniausių laikų iki 1939 m. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai nuo 1918 m.

– Kiek kainuoja archyvo darbuotojų paslaugos?

Pradinis mokestis už bajoriškų šaknų paiešką visiems vienodas – 300 litų. Vėliau už kiekvieną atrastą giminės narį ir jo dokumentus reikia papildomai mokėti apie 18 litų. Tad kuo platesnė giminė, tuo brangesnė paieška. Įprasto dydžio giminės šaknis atsekti kainuos apie 500 litų, už gausesnę gali tekti pakloti ir tūkstantį. Beje, informacijos apie kilmingus giminaičius radus ne bažnytinėse metrikose, o bajorų deputatų susirinkimų knygose, šių dokumentų kopija bus brangesnė.


Sukūrimo data: 2009.08.08 23:20
Paskutinis atnaujinimas: 2009.08.21 09:54
Kategorija: Genealogija



Peržiūrėti Peržiūrėti     Spausdinti puslapį Spausdinti puslapį

Šio straipsnio komentarai


Komentarų nėra.
Būkite pirmas!



Gliaudeliai © 2006 - 2013

  Site powered by GuppY © 2004-2005 - CeCILL Free License
Būk blaivus!