Kiekvienas mūsų nešioja savyje tarsi mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome.
R. Rolanas

Pro Memoria


Apie mus...
 -  Biografijos
+ Istorija
+ Kapinės
+ Laiškai
+ Pasiekimai sporte
+ Pavardės
+ Rašo spauda
+ Susitikimai
+ Vardai
Tai įdomu
+ Genealogija
+ Moters vardynas
+ Santuoka
+ Vardai ir pavardės
Balsavimas
Svetainę vertinu:
 
puikiai
gerai
šiaip sau
hmm...
baisu
Rezultatai
facebook.gif
Biografijos - Apolonija Pakštienė

 

Apolonija Pakštienė

 


 
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Gliaudelytė
Gimimo data: 1914-08-07
Gimimo vieta: Ryga (Latvija)
Trumpai: Pedagogė, visuomenininkė, tremtinė

 

 

Tėvai: Povilas Gliaudelis (1884-1966 m.) ir Marijona Gliaudelienė (1884-1960 m.). Brolis Jonas Gliaudelis (1908-1997 m.) ir sesuo Ona Gliaudelytė-Kireilienė (1909-1983 m.).


Augo lietuvių emigrantų darbininkų šeimoje Rygoje, apie 1920 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Mokėsi Kaune, baigė Tauragės mokytojų seminariją, įgijo mokytojos išsilavinimą.

 

A. Gliaudelytė dirbo mokytoja Kelmės valsčiuje, apie 1937 m. persikėlė į Svėdasus (Anykščių r.) ir iki 1940 m. dirbo Svėdasų pradžios mokykloje mokytoja, buvo Svėdasų šaulių būrio narė.


Nuo 1940 m. ji keletą metų dirbo Pauriškių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje mokytoja, po 1945 metų vėl buvo Svėdasų pradinės mokyklos mokytoja ir Svėdasų progimnazijos piešimo mokytoja.


Už tai, kad jos vyras buvo Nepriklausomos Lietuvos policijos pareigūnas, paskui dalyvavo pogrindžio kovose ir slapstėsi, 1947 m. pabaigoje A. Pakštienė su vaikais Rimantu, Valdemaru Algimantu ir Nijole buvo ištremta į Sibirą (Rusija).


1948-1958 m. ji su vaikais gyveno Tarbos lageryje Zirensko rajone, Tomsko srityje, dirbo Simanovkos mokykloje, kur tremtinių ir vietinių gyventojų vaikus mokė vokiečių kalbos, piešimo ir rankdarbių. Už religinio turinio piešinius valdžios pašalinta iš mokyklos, kiek laiko dirbo valgykloje bufetininke. Vėliau ji sugebėjo grįžti į mokyklą, vėl dirbo darbų mokytoja, mokė vaikus piešti, siūti.

 

Tarp lietuvių tremtinių ji subūrė mėgstančius dainuoti ar šokti ir ėmė rengti koncertus.

 

1958 m. pas A. Pakštienę iš Komijos (Rusija) atvykus ten bausmę atlikusiam vyrui, 1958-1960 m. šeima gyveno kartu, kol vėl buvo ilgam atskirta.

 

1960 m. A. Pakštienė su vaikais grįžo į Lietuvą, apsistojo Kaune pas seserį, paskui mėgino kurtis Svėdasuose. Negavusi sovietinės valdžios leidimo dirbti mokykloje, persekiojama dėl tremties, ji vertėsi iš įvairių darbų: pardavinėjo kino bilietus, dirbo sąskaitininke, buvo įsidarbinusi valgykloje, ligoninėje, vaikų darželyje, dirbo prekybininke, kol išėjo į pensiją.

 

A. Pakštienė aktyviai dalyvavo Svėdasų kultūriniame gyvenime, buvo meno saviveiklos entuziastė ir renginių režisierė, iki senatvės vaidino ir dainavo meno kolektyvuose.

 

Laisvalaikiu piešė paveikslus, kūrė mezginius ir nėrinius, juos eksponuodavo rankdarbių parodose.

 

Ištekėjo 1940 m. rugpjūčio 5 d. Svėdasuose, vyras Petras Pakštas (g. 1916 m.) iš Butėnų (Anykščių r.) – policijos pareigūnas, laisvės gynėjas, tremtinys, iki 1990 m. negavęs leidimo grįžti į Lietuvą. Vaikai: Rimantas Pakštas (g. 1941 m.), Jaunutė Benedikta Pakštaitė (g. 1942 m.) – fotografė, Valdemaras Algimantas Pakštas (g. 1943 m. ) ir Nijolė (g. 1947 m.).

 

Mirė 1990 m. spalio 31 d. Svėdasuose (Anykščių r.). Palaidota Svėdasų kapinėse.


Sukūrimo data: 2008.11.29 03:53
Paskutinis atnaujinimas: 2008.11.29 05:23
Kategorija: Biografijos



Peržiūrėti Peržiūrėti     Spausdinti puslapį Spausdinti puslapį

Šio straipsnio komentarai


Komentaras Nr.1 

Parašė jolanta 2009.10.27 14:34

kaip malonu- mano močiutės sesuo, o tiek faktų nei aš nežinojau:))



Gliaudeliai © 2006 - 2013

  Site powered by GuppY © 2004-2005 - CeCILL Free License
Būk blaivus!