Giminės istorijos metraštininkai

Šarūnė Kutinskaitė, "Vilniaus diena", 2008 m. rugsėjo 4 d.

Genealogijos medį sudarinėti ne tik malonu, tai leidžia pasijusti ypatingam.
Airijoje gyvenančios Daivos Andriulienės gyslomis teka bajoriškas kraujas, tačiau moteriai tai ne itin svarbu. Ji džiaugiasi, kad žvelgdama į du genealogijos medžius mato giminės istoriją ir žino savo ištakas. Minčiai, kad žinojimas svarbiau už garbę, taip pat pritaria giminės medžius sudarę Raimondas Vėlavičius ir Arvydas Matuzonis: nesvarbu, kilmingas esi ar vargšas, svarbu, kad žinai.

Augina du medžius

Domėtis giminės šaknimis R.Vėlavičius pradėjo prieš keletą metų, tačiau realių darbų ėmėsi tik prieš devynis mėnesius – kai su pussesere nutarė surengti giminaičių susitikimą.

"Nusprendę žengti šį žingsnį, informacijos apie giminę turėjome ne itin daug. Reikėjo kažko griebtis", – prisiminė Raimondas. Jis džiaugėsi, kad paieškos parapijų knygose ir artimųjų aktyvumas nenuėjo veltui – per šiuos metus giminės medis buvo papildytas maždaug šimtu naujų pavardžių.

R.Vėlavičius šiomis dienomis gyvena laukimu ir skaičiuoja dienas iki rugsėjo 13-osios, kai vyks giminės susitikimas. Raimondo nuomone, į Tauragės rajone, Griežpelkių kaime, išnuomotą sodybą sugužėti turėtų maždaug 150 iš 285 genealogijos medyje paminėtų giminaičių. "Jei neklystu, iš viso yra gyvi 248 giminaičiai", – toliau skaičiavo vyras.

"Pažvelkite, kaip mūsų medis atrodo šiuo metu", – išskleidęs įspūdingo dydžio popieriaus lapą su giminaičių pavardėmis ir nuotraukomis didžiavosi Raimondas. Šios giminės pradininkas buvo 1818 m. gimęs Jonas Kantminas. Mažiausi medžio lapeliai – praėjusiais metais pasaulį išvydę Domantas Ramanauskas ir Grantas Piekus.

R.Vėlavičius vylėsi, kad po giminės susitikimo šis medis šakas ims skleisti dar sparčiau ir galiausiai bus lemta išsipildyti didžiausiai jo svajonei – visas pavardes įrašyti raitytomis raidėmis dideliame ir puošniame popieriaus lape.

Raimondo kompiuteryje reikia papildyti dar vieną giminės medį. "Šis – iš tėčio pusės", – patenkintas šyptelėjo vyras. Genealogijos medyje kol kas tik 157 pavardės, tačiau atkaklus giminaičių ieškotojas neabejoja, kad greitai jų atsiras daugiau.

"Jei jūsų pavardė Kantminas arba Vėlavičius, atsiliepkite", – nedrąsiai paprašė Raimondas, čia pat pritardamas posakiui, kad Lietuva – giminių kraštas.

Ieško visi giminaičiai

A.Matuzonio genealogijos medyje šiuo metu puikuojasi 1180 pavardžių.

Domėtis giminės šaknimis maždaug prieš dvidešimt metų pradėjo Arvydo tėtis Juozas Matuzonis. Po dešimties metų prie jo prisijungė ir sūnus. Tuomet genealogijos medyje buvo įrašyta vos 320 pavardžių. A.Matuzonio iniciatyva visos jos buvo perkeltos į kompiuterį. Nuo tos dienos prasidėjo didysis darbas, prie jo prisidėjo visa giminė.

"Iki šiol lankau mirusių giminaičių kapus, fotografuoju antkapius, o interneto puslapyje suvedu kapvietės koordinates, kurias nustatau naudodamas navigacijos sistemą. Genealogijos medžiui pildyti reikia skirti nemažai laiko. Ne visada jo turiu", – pasakojo Arvydas. Jis domėdamasis giminės šaknimis ne kartą buvo pravėręs archyvų ir bažnyčių duris.

Visas su genealogijos medžio sudarymu susijusias naujienas vyras skelbia interneto puslapyje www.matuzonis.lt. Čia galima rasti medžio schemą, prosenelių nuotraukų ir informacijos apie ką tik gimusius mažylius.

2006 m. rugsėjo 2-oji – ši data interneto puslapyje įrašyta didžiulėmis raidėmis. Ne veltui. Prieš dvejus metus įvyko pirmas giminės susitikimas, kuriame dalyvavo keturios Sabalių giminės kartos – daugiau nei šimtas žmonių. Taip genealogijos medis pasipildė dar keliomis dešimtimis naujų pavardžių.

O pats naujausias atradimas – Arvydo proprosenelės pavardė. Už tai ir dar už beveik 80 naujų lapelių medžiui vyras dėkingas vienai iš giminaičių. "Net neabejoju – mūsų medis tik augs ir augs..." – svajingai nusišypsojo pašnekovas.

Teka bajorų kraujas

"Genealogijos medį sudaryti nelengva, tačiau darbas įdomus ir uždegantis", – įsitikinusi Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos senatorė D.Andriulienė.

Moteris gali didžiuotis išties neeiliniu, net 400 metų, genealogijos medžiu, kurį per visus karus sugebėjo išsaugoti jos mama. "Giminėje yra dar vienas, mano pačios sudarytas medis – iš tėčio pusės. Jo šaknys siekia 1300-uosius", – Daivos tikinimu, čia surašyta net 21 karta. Giminės šaknis atradusi archyve, vėliau informaciją moteris rinko pasitelkusi savus šaltinius.

Kaip atrodo tokio senumo genealogijos medis? Jis, D.Andriulienės tikinimu, visiškai paprastas, o pagrindinis akcentas – giminių herbai. Taip, moters gyslomis teka bajorų kraujas. Paklausta, ar dėl to nesijaučia išskirtinė, Daiva tik šyptelėjo: "Didžiuojuosi savo darbu ir ypatinga jaučiuosi tik dėl to. Man jokio skirtumo, bajorė aš ar ne. Svarbiausia, kad aš žinau savo giminės istoriją."
Šiuo metu genealogijos medžio paieškos sustabdytos. Moteris mano, kad padarė viską, ką galėjo. Ir apie giminės susitikimą ji dar negalvoja. Kaip pati sako, laikas parodys, ar jis bus.

Šiuo metu D.Andriulienė gyvena Airijoje. Čia moteris dar nesutiko bendraminčių, kurie, kaip ir ji, aktyviai domėtųsi savo giminės istorija. "Vis dėlto vietos gyventojai ypač vertina giminių herbus ir daiktus, perduodamus iš kartos į kartą", – atkreipė dėmesį Daiva.

Sukūrimo data: 2008.10.01 14:01
Paskutinis atnaujinimas: 2008.10.01 14:05
Kategorija: Genealogija

 Peržiūrėti      Spausdinti puslapį