|
Atrasti savo šaknis
Istorinė sąmonė įgalina žmogų jaustis ne lašu, o srove laiko tėkmėje
Vidmantas Valiušaitis, "Baltijos miškai ir mediena" 2007 m. kovo mėn.
Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekos patalpose (buvusiuose Jėzuitų noviciato renesansiniuose XVII a. rūmuose), vasario 24 d. įvyko Lietuvos genealogų suvažiavimas, kurio metu patvirtinta Genealogų draugijos programa, įstatai, išrinkta organizacijos valdyba ir jos pirmininkas. Genealogija istorijos mokslo šaka. Žodis genealogija kilęs iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: genea šeima, giminė, logos studijos, mokslas. Tai mokslas apie šeimos, giminės kilmę, istoriją ir jos narių tarpusavio ryšius, rašoma britų enciklopediniame leidinyje Encyclopedia Britanica.
Žurnalo BMM skaitytojai natūraliai galėtų paklausti: o ką bendra turi genealogija ir miškai? Atsakymas labai paprastas: medžius ir šaknis. Lygiai kaip medis be šaknų lieka tik sausas stuobrys, vien malkoms tinkamas, taip pat ir žmogus, nepažįstantis savo šaknų, nežinantis iš kur atėjo, neatsimenantis savo protėvių ir praeities, tampa savotišku klajokliu, dvasiniu nomadu.
Tikroji žmogaus būvio versmė jo tėvų krašto praeitis. Svetimų žmonių praeitis niekada negali tapti mano paties istoriniu būviu jų laimėjimai nei šildo, nei džiugina, jų kaltės nei saisto, nei slegia. O savosios tautos ir šeimos praeities suvokimas kaip MANO PRAEITIES yra istorinė žmogaus sąmonė, pripildanti kasdienybę prasmės, suteikianti jai turinio ir vertės. Istorinė sąmonė ir įgalina žmogų jaustis ne atskiruoliu, o nariu, ne užbaiga, o tęsiniu, ne lašu, o srove laiko ir istorijos tėkmėje.
Lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius ne veltui savo redaguoto laikraščio Auszra pirmajame numeryje 1883 m. rašė: Kaip kiekwienas Zmogus atsimindimas wisą sawo giwenimo begi, atsiżiuredamas atgalios mato ir numano, kas jis ira buwęs ir kuomi tapęs, supranta, kokiu sawo inpatibiu delei jis tapęs toks, o ne kitoks; taip ir wisa musu gimine (tauta) turetu atminti ir pażinti praejusi laika, kuri ira giwenus ant szios Lietuwos żemes, ir wisus laimingus ir nelaimingus atsitikimus, kurie sziokiu ar tokiu budu padare musu giminę tokią, kokią szendie regime ir pawede ję tiems wargams, kuriuose mes giwename.
<...> Jei kożnas geras ir patogus sunus guodoja sawo tewus ir tewu tewus, tai ir mes, Lietuwei, szios gadines turime sekti pawizdi geru sunu senowes Lietuwos; todelei pirmiu pirmiausei turime pażinti juju sonowiszką giwenimą, budą, dabą ir tikibę, juju darbus ir rupesczius; nes ju giwenimą pażinę, pażinsime geriaus juos, o juos pażinę ir patis pasiżinsime.
Štai ką bendra turi medžiai miško ir žmonių giminės. Todėl Genealogijos draugijos suvažiavimas, iškėlęs tikslus puoselėti Lietuvos genealoginį palikimą, plėtoti genealogiją ir kelti jos vaidmenį visuomenėje, paskatino ir mūsų žurnalą atkreipti dėmesį į šį reiškinį ir pradėti naują skyrelį Giminės medis. Ta proga pakalbinome Genealogijos draugijos pirmininką Česlavą Malevskį.
Labai malonu, kad susidomėjote Genealogijos draugija ir žadate skirti vietos genealogijai savo žurnale, BMM sakė mūsų pašnekovas. Genealogijos draugija, anot jo, buvo įkurta siekiant paskatinti žmones domėtis savo šeimos istorija, o drauge ir Lietuvos istorija, remti genealogus mėgėjus ir profesionalus, dalytis patirtimi ir žiniomis. Kiti draugijos uždaviniai: genealogijos kaip turiningos žmoniškosios veiklos populiarinimas, genealogijos duomenų bazės kaupimas, mokslinių straipsnių publikavimas, rūpinimasis archyvų išsaugojimu.
Mintis apie draugijos įkūrimą, pasak Č. Malevskio, tarp istorikų ir savo šeimos praeitimi besidominčių žmonių buvo kilusi gerokai anksčiau, tačiau formaliai ji įgyvendinta tik dabar. Draugija turi interneto svetainę www.genealogija.lt.
Į klausimą, kodėl verta domėtis savo šaknimis, pašnekovas atsakė įtikinamais J. Pilsudskio žodžiais: Kas negerbia ir nevertina savo praeities, tas nėra vertas nei dabarties, nei ateities.
Genealogija yra istorijos mokslo dalis, kuria susidomėjau dar paauglystėje ir dabar tai yra mano mokslinė kryptis, mūsų žurnalui sakė istoriko išsilavinimą ir žurnalisto patirtį turintis vilnietis. Esu parašęs knygą XIX a. Lietuvos bajorų giminės. Lydos apskritis. Taip pat esu publikavęs daug straipsnių šia tema Lietuvoje bei užsienyje.
Č. Malevskis pabrėžė, kad Lietuvos medžiai turi gilias šaknis, tvirtai sukabinusias juos su žeme. Šaknis turi ir žmonės. Kurie jų ieško randa. Radusiems gyvenimas tampa turiningesnis ir prasmingesnis. Genealogų draugijos pirmininkas BMM skaitytojams palinkėjo atrasti gilias savo šeimų šaknis.
Sukūrimo data: 2007.08.21 14:38
Paskutinis atnaujinimas: 2011.04.07 08:12
Kategorija: Genealogija
 Peržiūrėti
 Spausdinti puslapį
|
Biografijos
Biografijos
į viršų 